Gyventojai palankiai vertina miestų stebėjimo sistemas

95 proc. penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų žino apie miesto stebėjimo sistemas Lietuvoje ir vertina jas itin palankiai. Taip rodo intelektualių inžinerinių sprendimų lyderės „Fima“ inicijuoto tyrimo apie miesto stebėjimo sistemų patrauklumą Lietuvos gyventojams rezultatai. Kalbintų gyventojų nuomone sistemos padeda ištirti įvairius pažeidimus, didina saugumą mieste bei stabdo nusikalstamumą.  

Analizuojant miesto padengimą stebėjimo sistemomis, 71 proc. respondentų mano, kad sistemos aprėptis galėtų būti didesnė ir  išsako poreikį ją plėsti. Gyventojų nuomone pirmiausiai kameros turėtų būti diegiamos prie mokyklų ir darželių (57 proc.), nuo vandalų kenčiančiose teritorijose (55 proc.), požeminėse perėjose (51 proc.) bei judraus eismo teritorijose (50 proc.).  

“Remiantis užsienio praktika, kamerų aprėptis turėtų būti žymiai didesnė. Be to, labai svarbu ne tik pats kamerų tinklas, bet ir tai, kaip organizuojamas stebėjimas, reagavimas į įvykius. Todėl, svarbi visa priemonių visuma ir darni veikimo sistema, - sakė Vilniaus ir Klaipėdos miestų stebėjimo sistemas įrengusios ir prižiūrinčios inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ apsaugos sprendimų departamento direktorius Giedrius Zaicevas. Anot jo, organizuojant stebėjimą yra labai svarbios ne tik pačios kameros, bet ir specializuota programinė įranga, kurios šiuolaikinės galimybės labai palengvintų policijos darbą. Jos pagalba kamerų vaizdus stebintys darbuotojai būtų operatyviai informuojami apie, pavyzdžiui, įtartinai lūkuriuojančius asmenis, paliktus daiktus, dingusius objektus ir pan.  

Už bet kokių saugumo priemonių diegimą, taip pat ir vaizdo kamerų, pasisako ir Lietuvos policija. „Daugelio Vakarų Europos ir pasaulio šalių patirtis rodo, kad vaizdo kamerų efektyvumas didelis, ne veltui daugelyje šalių jomis "nusėtos" visos didžiųjų miestų centrinės gatvės, sankryžos, greitkeliai, kitos pavojingos vietos, - sako Policijos departamento prie VRM l. e. Komunikacijos skyriaus viršininko pareigas Ramūnas Matonis. Pasak jo, Lietuvoje vaizdo kamerų dar sąlyginai nedaug, todėl policija pasisakytų už vaizdo kamerų tinklo plėtrą.  

Pirmosios vaizdo stebėjimo kameros Vilniaus mieste buvo įrengtos dar 2002 metais ir šiuo metu miestą stebi 112 vaizdo kamerų. Klaipėdoje stebėjimo sistema baigta diegti 2009 metų pradžioje ir dabar miestą stebi 57 kameros. Joms įrengti buvo parinktos tokios miestų vietos, kuriose reikalingas padidintas saugumas, t.y. turistų gausiai lankomos vietos, požeminės perėjos, netoli populiarių klubų ar barų, taip pat ten, kur fiksuojamas didesnis nusikalstamumas arba reikalinga apsauga vertingiems miestų objektams.   

Kameros ne tik padeda stebėti miesto saugumą, bet ir padeda atskleisti nusikaltimus. Vien Vilniuje 2010 metais kamerų pagalba buvo užfiksuoti 1480 pažeidimo faktai ir sulaikyti 2022 asmenys. Tuo tarpu Klaipėdoje 2010 metais užfiksuoti 694 pažeidimo faktai ir sulaikyti 1328 asmenys.  

Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojai nesibaimina dėl nuolatinio kamerų stebėjimo viešoje erdvėje ir net 73 proc. respondentų atsakė, kad tai nežeidžia jų teisių į privatumą. 

Apie tyrimą 

Apklausa buvo atlikta 2011 m. balandžio 19-27 dienomis. Tyrimo metu apklausti 15-74 metų amžiaus didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, besinaudojantys internetu, iš viso 500 respondentų. Respondentai apklausai buvo atrinkti atsitiktinai, taikant 5 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų proporcijas atitinkančias kvotas. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti gyventojų nuomonę ir požiūrį į miesto stebėjimo sistemas. Apklausą atliko UAB „Socialinės informacijos centras“.  

 naujienų sąrašas